Daug jau girdėta įvairių
nuomonių apie nekilnojamo turto rinką 2012 metais. Bankai ir su jais susijusios
įmonės nuolatos tvirtina, kad tas kilimas jau visai tuoj, jau ‚visai visai‘...
tik aišku artėjant prie ‚visai visai‘, tas visai vis tolsta, kaip morka
pakabinta prieš nosį asilui tempiančiam vežimą. Dabar gi vėl bankai jau visai
nesenai pakeitė savo pučiamą dūdelę ir nukėlė „neišvengiamą“ rinkos kilimą dar
vieniems metams – iki 2013 metų.
Optimizmas – visuomet
sveikintinas ir šaunus dalykas. Tačiau reikia atsižvelgti ir aplinkybes:
akivaizdu, kad bankų balanso kokybė labai stipriai priklausoma nuo nekilnojamo
turto rinkos, kurią formuoja daugelis faktorių, tačiau viskas susiveda į
lūkesčius. Tokiomis pigiomis priemonėmis kaip vis čia pat esantis rinkos
atsigavimas pigiai bandoma manipuliuoti neapsišvietusiais NT rinkos
„šviesuoliais“, kurie vis dar turi didelę įtaką rinkos dinamikai, tačiau
akivaizdu, kad nepakankamą, nes rinka vis dar nerodo realių atsigavimo ženklų. Deja, kartais pardavimo kainos būna labai tolimos nuo tikrųjų sandorių kainų.
Klausimas ar ji turėtų
juos rodyti? O dar tikslesnis klausimas, kodėl turėtų rodyti? Tam objektyvių
priežasčių nėra. Sakysite ekonomika atsigauna. Atsigauna, per stipriai
pasakyta. Taip ekonomika jau kuris laikas atgauna kvapą, bet atgavimo tempas
yra silpnas ir ligotas, ir iki stiprios ekonomikos dar labai toli, o gal nuo
jos mes jau ir tolstame. Tą daro tokie faktoriai, kaip desperatiškas darbo
jėgos mažėjimas, prie ko prisideda keli faktoriai: milžiniška emigracija,
spartesnis mirtingumas nei gimstamumas, visuomenės senėjimas.
Tai labai rimta. Lietuvos
ekonomika, jau nebeturės tokios jėgos, kaip kad buvo. Ji nusilpo, silpsta
toliau, ir išliks nusilpusi visam laikui. Deja, bet tokia realybė.
Kodėl apie tai kalbame,
todėl kad būtent šios tendencijos formuoja NT rinką ilguoju laikotarpiu. 2012
gali būti būtent lūžio metai, kuomet visi tai suvoks. Ar tai galėtų reikšti rinkos
griūtį? Jokiu būdu, nekilnojamo turto rinka jau išgyveno kardinalių pokyčių
metą ir čia išliko tik kantriausi, o jie lauks iki paskutinių, tad kardinalūs
pokyčiai mažai tikėtini, nes pagrindinės priežastys yra struktūrinės ir lėto
pobūdžio. Nekilnojamas turtas vis dar statomas, nes visada išliks paklausa
kokybiškam naujos statybos turtui, kuris iš esmės skiriasi nuo senos sovietinės
statybos. Kainų išskyrimas čia taipogi galimas, nors skirtumas jau ganėtinai
drastiškas ir sunku būtų tikėtis dar didesnio.
Pabaigai tik apibendrintume, jog 2012 bus nuosaikaus
susivokimo metai, ir rinka atsistos į ilgametes savo vėžes – iš lėto
atsistatantys užimtumo rodikliai leis nuomos dinamikai judėti bent ties
infliacijos riba, o nekilnojamo turto kainos neturėtų lenkti ir infliacijos
prie ko grąžins ilgalaikės tendencijos realijų suvokimas ir išvadų darymas...
