Paprasta įkeistas turtas yra šiek tiek pigesnis. Drąsesni pirkėjai tuo ir
susigundo. Jeigu pardavėju nepasitikima ne dėl kokių objektyvių priežasčių, o
tik dėl jūsų nuojautos perspėjimo, nepabijokite tai papasakoti tiems, kas gali
jums padėti: notarams, agentams, bankininkams ir pan. Jie gali jus nuraminti
parodydami, kokį sprendimą konkrečioje situacijoje jums labiau apsimoka
pasirinkti. Paprasčiausias patarimas: tegul pardavėjas savo problemas su
įkeitimais susitvarko pats - dažnai netinka. Normalu, kad pirkėjas nori pirkti
„švarų" objektą. Bet toks scenarijus gali būti įgyvendinamas labai retai.
Dažniausiai pardavėjui jau niekas neskolins pinigų, net jei ir žinos, kad yra
atsiradęs jo įkeistos nuosavybės pirkėjas.
Galima padaryti ir paprasčiau.
Tegul kredito gavėjas gauna raštišką banko - kreditoriaus - sutikimą,
leidžiantį parduoti įkeistą nekilnojamą turtą. Tada galima tvarkyti visus dokumentus kaip ir
paprastu atveju. Tik nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodoma kredito gavėjo
skola bankui ir sąskaitos, į kurias turi būti pervesti pinigai. Jei pirkėjas
perka nekilnojamo turto savo lėšomis, jis sumoka skolą bankui, o likusią kainos dalį
-pardavėjui. Pasirašomas būsto perdavimo - priėmimo aktas. Bankas, gavęs
pinigus, išregistruoja nekilnojamo turto įkeitimą ir naujas savininkas gali be apribojimų
disponuoti įsigytu nekilnojamu turtu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą