Laikas pasimokyti...

Galima pagalvoti, kad nekilnojamo turto rinka ir vėl merdi, o gal reikėtų sakyti vis dar merdi. O gal dar tiksliau būtų pasakyti, jog jau merdi. Iš tikrųjų viskas realiatyvu, ir kol nežinai kas bus ateityje (o to žinoma, tiksliai niekas ir negali žinoti), negali pasakyti kaip dabartinė situacija atrodo visame kontekste. O dar blogiau yra tai, kad kontekstas nuolatos keičiasi, ir viską teisingai įvertinti pasidaro dar sunkiau...

Faktas tik vienas - nekilnojamo turto rinka tikrai neišgyvena auksinių laikų, nes tokie jau baigėsi 2008-aisiais, nekilnojamo turto burbulo-bumo metu. Tuo metu visi buvo įsitikinę amžinu augimu ir turto brangimu. Žinoma, daugeliui įsitikinimų vėliau ar anksčiau ateina galas, tad atėjo ir šiam. Nors reikia pripažinti, kad vis dar yra tikinčių, jog ateis dar nauji auksiniai laikai, ir jie laiko savo nenaudojamą turtą vis tikėdamiesi sulaukti tų auksinių laikų. Sėdi ant tuščios nenaudojamos žemės, moka mokesčius ir laukia auksinių laikų, kurie šiam gyvenime gali ir neateiti, užuot kad nuleidę kosminę kainą.

Na nieko čia nepadarysi - vieni žmonės pasimoko greitai, kiti nelabai greitai. O yra ir tokių, kurie niekada nepasimoko.

Nekilnojamo turto vieta

Nekilnojamo turto vieta yra neabejotinai svarbiausia charakteristika apibūdinanti šios rūšies turtą. Kartais net juokaujama, kad nekilnojamą turto vertę lemia trys kriterijai: vieta, vieta ir vieta. Ir negalima nesutikti, kad tokiuose juokeliuose yra teisybės. 

Niekas neužginčys, kad nekilnojamas turtas yra priklausomas nuo vietos, juk būtent todėl jis ir yra vadinamas nekilnojamu. Tiesa, tam tikrais išskirtiniais atvejais, lengvų ir stabilių konstrukcijų nedidelis namas būdavęs perkeliamas, tačiau net ir tokiu atveju tai sudėtinga ir brangiai kainuojanti operacija, kurios metu taip pat galimi žymūs nuostoliai, kas būtent ir išskiria nekilnojamą turtą iš kitų turto rūšių.

Pastatų vertė vieta keičia nes pastatai statomi ant žemės, o žemės kainos yra labai skirtingos priklausomai nuo vietos. Nekalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, tai yra kalbant apie žemę skirtą statyboms, tendencijos yra ganėtinai aiškios: žemės kaina priklauso nuo kelių požymių:

• Atstumo iki miesto centro
• Kvartalo prestižo bei aplinkos
• Miesto gyventojų skaičius
• Ekonominio šalies lygio
• Miesto gyventojų kitimo

Atsižvelgus į šiuos kriterijus galima nesunkiai išvesti vidutinę žemės vertę, mat būtent šitie kriterijai ją suformuoja. Tik reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas atvejis yra ganėtinai unikalus ir reikalauja atskiro ekspertiško įvertinimo, norint tikslaus rezultato.