Toks klausimas gali iškilti, o turbūt dažnai ir iškyla net ir labiausiai išsilavinusiam žmogui. Tiesa sakant, gali būti netgi taip, kad kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jam toks klausimas aktualesnis, mat paprastas žmogelis mokės tiek, kiek gali mokėti, kad tik turėtų kur gyventi.
Tuo tarpu kitas, kuris galbūt gali sau daugiau leisti, gerokai pasvarstys, ar nekilnojamas turtas yra tikrai vertas, kad derėtų už jį tiek mokėti. Juk viskas turi savo kainą, ir kiekvienas dalykas gali būti įvertintas per brangiai ar per pigiai. Todėl niekuomet nereiktų nuvertinti koks gi ypatingai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl tokie ilgalaikiai pirkiniai turi būti ypatingai gerai pasverti.
Turbūt žinote ne vieną atvejį, kai jūsų draugas, o gal ir tik besimetantis draugu, norėdamas pasipuikuoti įsigijo geresnį būstą, nei iš tiesų sau galėtų leisti, ir kuo gi jam tai baigėsi? Greičiausiai, neturėdamas pakankamai pinigų pasiėmė paskolą, o nukritus turto vertei ir pajamoms, tą paskolą turės mokėti pusę likusio gyvenimo.
Aišku, vieniems pasiseka labiau, kitiems mažiau, ir nieko čia žmogus nepakeisi, juk gyvenimas tai loterija. Turi lošti, jei nori laimėti. Aišku, juk ir lošimo strategijų būna įvairių. Vieni stato viską ant kortos, kai kiti atsargiai po truputėlį kraunasi gerovę ir nerizikuoja viskuo iš karto.
Išvada paprasta: niekuomet nereikia pernelyg skubėti įsigyti išsvajotą turtą, mat kartais nuoma gali būti daug geresnis, nors ir laikinas sprendimas.
